2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis

Rūkas virš slėnių

 Rūkas virš slėnių : romanas / Romualdas Granauskas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. - 276, [2] p.

"…visą laiką kažkas siunčia mums ateities ženklus, tiktai žmogus yra toks žioplas, kad nė nepastebi jų. O ir pavasaris nėra pats tinkamiausias laikas tokiems dalykams, nes viskas jau nuspėta ir nulemta ilgomis žiemos naktimis. Žemei - žolė ar javas, medžiui - lapas, gėlei - žiedas, o žmogui - savo ateities laukimas. Kiekvieną rytą ji įspraudžia į delną nedidelį dar šalta akmenuką - štai tavo ateinanti diena! O iš kitos saujos liepia išmesti kitą akmenuką, bet per naktį jau tavo sušildytą, jau įprastai, nebejaučiamai gulintį po sulenktais pirštas: atlenksi pirštus, ir akmenukas vėl nukris į žemę, į praeitį. Ateis kita diena - ir vėl įspraus kitą šaltą akmenuką, o vakarykštį šiltą vėl lieps išmesti. Taip ir mėtysi visą gyvenimą tuos akmenukus - gavęs iš ateities, numesi praeičiai, nespėjęs jo gerai nei apžiūrėti, nei atsidžiaugti.
Žmonės prisisvajoja savo gyvenimui visokių didelių darbų ir žygių, o nesupranta, kad svarbiausia yra tie maži, šilti, kasdieniniai; tie tokie kaip viščiukai būreliu bėgantys pirma tavęs prie geldos ir nuolat besipainiojantys kiemo žolėje po kojų. Vakare atsigulęs gali visus prisiminti, suskaičiuoti, pagalvoti, ar rytoj užteksi visiems lesalo. O dideles neįvykdomas svajones galima išdalinti į mažesnes ir paprastas ir užmigti žinant, kad jei ne visos, tai bent dalis jų tikrai išsipildys."