Trys vienatvės : novelių romanas / Romualdas Granauskas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. - 191, [1] p.
"Tai dabar, po daugelio metų, esu gudrus ir žinau, kad į visus
klausimus, kuriuos žmogui iškelia gyvenimas, jis pats ir atsako.
Anksčiau ar vėliau. Tik reikia gerai klausytis, kad to atsakymo
nepraleistum negirdomis pro ausis. Išgirsi - ir viskas ateityje gali
nueiti vienu keliu, neišgirsi - kitu."
"Žmonės sako: „Vieną dieną jam staiga atsivėrė akys.” Visi žodžiai,
išskyrus vieną, šiame sakinyje teisingi: ir „vieną dieną”, ir „jam”, ir
„atsivėrė akys”, o „staiga” - ne. Tiktai plyta nuo stogo gali staiga
nukristi ant galvos, o žmogaus viduje tokių staigumų nebūna. Viskas ten
vyksta nuolatos, be perstojo sukasi, mainosi, maišosi, pačiam žmogui dar
nieko apie tai net nežinant, nejuntant, nejaučiant, gal tiktai vis tuos
pačius sapnus sapnuojant, gal tiktai sutemų valandą apimant vis tam
pačiam lengvam nerimui ar liūdnumui, norui pasėdėti kur nors vienam,
trokštant ramybės, nors tai kaip tik ir nėra joks ramybės troškimas, o
atvirkščiai -dar nesuvoktas, nesuprastas noras kažkur eiti, veržtis,
siekti, veikti, kad tik nebebūtų taip kaip užvakar ir vakar, kaip yra
kiekvieną dieną ir kaip bus rytoj ir poryt. Tartum kažkur veržtumeis nuo
savo paties ramios ateities, kurią anksčiau taip džiaugdamasis
pasirinkai. Ir tik tada, kai tuos savo neaiškius troškimus ir nuo savęs
paties paslėptus norus gali jau įvardyti žodžiais, - tik tada tau ima
atrodyti, kad viskas atėjo staiga, nelauktai ir netikėtai. Kol dar nėra
žodžių - nėra ir supratimo. Visi mes priklausomi nuo žodžių. Ir
pirmiausia - nuo tų, kuriuos patys sau pasakom. Pasakei, įvardijai - ir
viskas, nebegali jau nei atšaukti, nei užmiršti, nei apsimesti, jog
niekada jų neištarei."