Keturiasdešimt meilės taisyklių : romanas / Elif Shafak. - Vilnius : Tyto alba, 2012. - 399, [1] p.
Elif Shafak, žymiausia ir populiariausia
jaunesniosios kartos turkų rašytoja šiame romane atskleidžia senovinę sufijų
filosofiją ir jos palikimą – keturiasdešimt meilės taisyklių. Knygos veikėjų likimus skiria aštuoni šimtai metų, o
jungia... meilė. Meilė, atspindinti Rytų tradicijas ir mūsų poreikius bei troškimus
moderniame pasaulyje. Meilė, kurios galioje keisti gyvenimus net tada, kai,
rodos, per vėlu. Juk viena iš taisyklių taip ir skelbia: „Stenkis nesipriešinti tave ištinkančioms
permainoms. Leiskis būti gyvenamas tavimi
tekančio gyvenimo. Ir nesijaudink, kad
tavasis gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Iš kur žinai, gal ta jo pusė, kuri dabar atsiverčia, bus geresnė už
buvusią?“. Juk „...šachmatuose, kaip ir gyvenime, būna ėjimų, kuriuos darai
norėdamas laimėti, ir būna ėjimų, kuriuos darai, nes jie yra teisingi.“
Dar keletas taisyklių pagal sufijų mistiką
Rumį ir jo mokinį Šamsą:
„Tai, kaip regime Dievą, yra atspindys to, kaip regime save. Jei išgirdus
Dievo vardą pirmiausia kyla baimė ir
kaltinimai, tai reiškia, kad mumyse prisikaupė per daug baimės ir kaltinimų.
Jei Dievą matome kupiną meilės ir užuojautos, tokie esame ir mes patys.“
„Kad ir kas mes būtume, kad ir kur gyventume, širdies
gelmėse visi jaučiamės netobuli, nebaigti. Tarsi būtume ko nors netekę ir
trokštume susigrąžinti. Dauguma iš mūsų taip niekada ir nesužinome, ko mums
trūksta. Ir tik dalis tų, kurie vis dėlto sužino, išdrįsta eiti to ieškoti.“
„Vienatvė ir vienišumas - skirtingi dalykai. Kai esi vienišas,
lengva apkvailinti save tvirtinant, jog eini
tinkamu keliu. Vienatvė mums naudingesnė, nes ji reiškia buvimą vienam, nesijaučiant
vienišam. Bet užvis geriausia atrasti žmogų
- kitą žmogų, kuris taps tau veidrodžiu. Atmink, tik kito žmogaus širdyje pamatysi save tokį, koks esi iš
tiesų, ir Dievą, gyvenantį tavyje.“
„Būti kantriam nereiškia kantriai viską iškęsti. Būti kantriam
- tai toliaregiškai pasitikėti proceso rezultatu. Ką reiškia kantrybė? Ji reiškia žiūrėti į dyglius ir
matyti rožę, žiūrėti į naktį ir matyti aušrą.“
„Nesvarbu -rytai, vakarai, šiaurė ar pietūs. Kryptis
nesvarbi, tik nepamiršk, kad kiekviena kelionė turi būti kelionė vidun. Jei
keliausi vidun, apkeliausi visą platųjį pasaulį ir dar daugiau.“
„Šiame pasaulyje daugiau netikrų pranašų ir netikrų
mokytojų, negu žvaigždžių mums regimame pasaulyje. Nepainiok galios
trokštančių savimylų su tikrais mokytojais. Tikras dvasios mokytojas niekada
nesistengs atkreipti tavo dėmesio į save, nesitikės tavo visiško paklusnumo ar
begalinio žavėjimosi; jis padės tau suvokti ir pamilti savo paties
vidinę savastį. Tikrieji mokytojai perregimi kaip stiklas. Jie
perleidžia per save Dievo šviesą.“
„Visas pasaulis
slypi viename žmoguje - tavyje. Viskas, ką regi aplink save, net ir
tai, kas tau nepatinka, net ir žmonės, kuriais bjauriesi ar kuriuos niekini, šiek tiek
egzistuoja ir tavyje. Todėl neieškok Šėtono
kitur, tik savyje. Velnias nėra nepaprasta jėga, puolanti tave iš išorės. Jis yra paprasta jėga,
glūdinti tavyje. Jei iki galo pažinsi
save, jei atvirai ir nedvejodamas žvelgsi į savo tamsiąją ir šviesiąją puses, pasieksi aukščiausią sąmonės lygį.
Žmogus, kuris pažįsta save, pažįsta Dievą.“
„Jei nori, kad aplinkiniai su tavimi elgtųsi kitaip, pirmiausia
pats pradėk kitaip elgtis su tavimi. Kol neišmoksi mylėti savęs - be atodairos,
iš visos širdies, -tol niekas tavęs nepamils.
Tačiau kai pasieksi šį etapą, būk dėkingas už kiekvieną
dyglį, kurį likimas išaugins tavo kelyje. Tai ženklas, kad netrukus būsi
apipiltas rožėmis.“
„Nesibaimink, kur tave nuves kelias. Svarbiausia -
apgalvok pirmą žingsnį. Jis pats sunkiausias, už jį tu atsakai. Kai žengsi šį
žingsnį, leisk, kad viskas klostytųsi savaime, ir pamatysi, kas bus.
Neplauk pagal srovę. Pats būk srove.“
„Mes visi sukurti pagal jo paveikslą ir vis dėlto
visi skirtingi, kiekvienas nepakartojamas. Nėra dviejų vienodų žmonių. Nėra
dviejų širdžių, kurios plaktų vienodu ritmu. Jei Dievas būtų norėjęs, kad
visi būtų vienodi, Jis taip ir būtų padaręs. Todėl nevertinti skirtumų ir
primesti savo mintis kitiems tolygu negerbti dieviškojo sumanymo.“
„Pragaras yra čia ir dabar. Dangus irgi. Liaukis nerimavęs dėl pragaro ar svajojęs apie
dangų, nes jie abu yra tavyje šią akimirką.
Kiekvieną kartą, kai pamilstame, mes pakylame į dangų. Kiekvieną kartą, kai pajuntame neapykantą, pavydą ar nutariame
su kuo nors kautis, puolame tiesiai į pragaro liepsnas.“
„Pasaulis yra viena. Viskas ir visa jame susieta neregimu
istorijų
voratinkliu. Suvokiame mes tai ar ne, bet visą laiką dalyvaujame tyliame
pokalbyje. Nedaryk žalos. Rodyk užuojautą. Ir neliežuvauk apie
žmones jiems už nugaros - neištark net iš pažiūros nekaltos
pastabos! Žodžiai, išlėkę iš mūsų burnų, niekur nedingsta, jie amžinai saugomi
begalybėje ir atėjus laikui būtinai pas mus sugrįš. Vieno žmogaus kančia
įskaudins visus. Vieno žmogaus džiaugsmas visus pradžiugins.“
„Praeitis
- tai interpretacija. Ateitis - iliuzija. Pasaulis juda
laike ne tiesia linija nuo praeities prie ateities. Priešingai, laikas
juda mumyse ir per mus, begaline spirale.“
„Tavo likimas - tai lygmuo, kuriame tu sugrosi savo
melodiją. Instrumento pakeisti negali, bet nuo tavęs priklauso, kaip gerai išmoksi juo groti.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą