Keturiasdešimt meilės taisyklių pagal sufijų mistiką Rumį

Keturiasdešimt meilės taisyklių : romanas / Elif Shafak. - Vilnius : Tyto alba, 2012. - 399, [1] p.

Elif Shafak, žymiausia ir populiariausia jaunesniosios kartos turkų rašytoja šiame romane atskleidžia senovinę sufijų filosofiją ir jos palikimą – keturiasdešimt meilės taisyklių. Knygos veikėjų  likimus skiria aštuoni šimtai metų, o jungia... meilė. Meilė, atspindinti Rytų tradicijas ir mūsų poreikius bei troškimus moderniame pasaulyje. Meilė, kurios galioje keisti gyvenimus net tada, kai, rodos, per vėlu. Juk viena iš taisyklių taip ir skelbia: „Stenkis nesipriešinti tave ištinkančioms permainoms. Leiskis būti gyvenamas tavimi tekančio gyvenimo. Ir nesijaudink, kad tavasis gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Iš kur žinai, gal ta jo pusė, kuri dabar atsiverčia, bus geresnė už buvusią?“. Juk „...šachmatuose, kaip ir gyvenime, būna ėjimų, kuriuos darai norėdamas laimėti, ir būna ėjimų, kuriuos darai, nes jie yra teisingi.“

Dar keletas taisyklių pagal sufijų mistiką Rumį ir jo mokinį Šamsą:

Dievas visada keliauja incognito

Dievas visada keliauja incognito : [romanas] / Laurent Gounelle. - Vilnius : Alma littera, 2012. - 357, [2] p.

Kaip pasirenkame knygas, kurias norime skaityti? Vienas - pagal draugų rekomendacijas, kitas – pavartę knygyne. Dažnai patraukia ir pats knygos pavadinimas. Šią pasirinkau būtent pagal šį kriterijų. Pradėjus skaityti knygą, šiek tiek nusivyliau, nes ji man pasirodė iš serijos „kaip nugyventi gyvenimą teisingai“ :). Tačiau skaitėsi lengvai, pilna teisingų :) žodžių bei citatų, kurias skaitydami dažnai pagalvojame, kad viskas lyg ir suprantama bei žinoma, bet vis tiek  nusprendžiame, kad jau rytoj tai taip ir elgsimės ... :) Knygos pavadinime panaudotas Einšteino posakis kad „atsitiktinumas - tai Dievas, keliaujantis inkognito...“, lyg ir turėjo įtikinti, kad daug kas mūsų gyvenime priklauso nuo atsitiktinių įvykių grandinės, tačiau labiau pritarčiau Gandžio požiūriui - „...tu pats turi būti tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje."   

Knygą siūlau paskaityti tam, kad sužinotume kodėl „...raganomis persirengę ange­lai įteikia mums nuostabių dovanų, rūpestingai įvyniotų į klaikų įpakavimą.“

Keletas knygos citatų:

Tėvo Stanislovo pamokslai

Tėvo Stanislovo pamokslai / parengė ir redagavo T. Pažūsienė. - Vilnius : Diena, 1994. - 155, [4] p.

"Pasaulyje didu ir kilnu yra visa, kas yra savo vietoje. Mes, kuriems tenka labai maži dalykai, labai smulkmeniškas gyvenimas, žinome: tai kas maža, dievo akyse gali būti labai didinga. Pasaulis nė kiek nedidėja nuo to, kad mes norime tik atrodyti dideli, o ne būti."

"Amžių amžiais buvo ir, matyt, bus dvi žmonių grupės. Vienų veidai bus nuolat pakelti į dangų, antrieji iš jų juoksis, šaipysis, vadins svajotojais. Tie, kurie moka išlaikyti pakeltas galvas, yra tartum šviesos laidininkai į šią pilką ir nuobodžią žemę. Dievas nuolat siunčia savo šviesą į žemę, bet maža laidininkų, maža pakeltų galvų ir širdžių."