Atminties rūmai

Pasivaikščiojimas su Einšteinu : menas ir mokslas atsiminti viską šiais technologijų laikais / Joshua Foer. - Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2013]. - 363, [2] p.

„...dabartį interpretuojame remdamiesi praeityje išmoktais dalykais, o ankstesnės patirtys suformuoja ne tik mūsų pasaulio suvokimą, bet ir nulemia žingsnius, kuriuos galiausiai nusprendžiame žengti.“

‚Apie atmintį pernelyg dažnai kalbame tarsi apie banką, kuriame paliekame saugoti naują informaciją ir iš kurio prireikus ištraukiame senąją. Vis dėlto ta metafora neatspindi, kaip iš tiesų veikia atmintis. Atmintis visada yra su mumis, ją formuoja per mūsų pojūčius tekanti informacija, o atmintis savo ruožtu modeliuoja informaciją – taip susidaro nepertraukiama grįžtamojo ryšio kilpa. Viskas, ką matome, girdime ir užuodžiame, susiejama su viskuo, ką matėme, girdėjome ir užuodėme praeityje.“

 

„Mes prisimename įvykius nustatydami jų padėtį kitų atsitikimų atžvilgiu. Mes kaupiame prisiminimus apie tam tikrus faktus tik sujungdami juos į tinklą. Kuo tankesnis tas tinklas, tuo tankesnė laiko patirtis.“

„Monotonija trumpina laiką, naujovės – ilgina. Galima kasdien sportuoti, sveikai maitintis ir nugyventi ilgą gyvenimą drauge matant, kad jis trumpas. Jei gyvenimą leidi tarp keturių sienų ir kilnodamas popierius, viena diena nepastebimai susilieja su kita – ir išnyksta. Štai kodėl svarbu nuolatos keisti nusistovėjusią tvarką, atostogauti egzotiškose šalyse ir stengtis įgauti kiek įmanoma daugiau patirčių, kurios gali tarytum inkaras įsitvirtinti atmintyje. Naujų prisiminimų sukūrimas ištęsia psichologinį laiką ir sudaro ilgesnio gyvenimo įspūdį.“

„Prigimtinė yra toji atmintis, kuri įsitvirtinusi mūsų smegenyse ir gimsta kartu su mintimi. Dirbtinė atmintis – tai toji, kurią sustiprina lavinimas ir tam tikra drausmės sistema..“ <...> „...dirbtinę atmintį sudaro du svarbiausi komponentai: vaizdiniai ir vietos. Vaizdiniai simbolizuoja turinį to, ką norime įsiminti. Vietos – arba lokusai, kaip rašoma lotyniškame originale (Ad Herennium – mano pastaba), - tai erdvės, kuriose šie vaizdiniai saugomi“. Taip siekiama vaizduotėje sukurti erdvę, gerai pažįstamą ir lengvai vizualizuojamą vietą, ir tada šioje įsivaizduojamoje vietoje įkurdinti vaizdinius, simbolizuojančius viską, ką įmanoma įsiminti. Šis romėnų „lokusų metodu“ (angl. method of loci) vadintas įsiminimo būdas vėliau pavadintas „atminties rūmais“.“

„Antikos ir viduramžių laikais žmonės skaitė visiškai kitaip nei dabar. Jie ne tik mintinai išmokdavo tekstus; žmonės ne tik šiaip įsimindavo tekstus, bet ir apmąstydavo juos: „sukramtydavo“, o paskui atgamindavo ir gromuliuodavo, o to proceso metu taip išsamiai susipažindavo su tekstu, kad šis tapdavo jų pačių savasties dalimi.“

„Užmiršti telefono numeriai ir gimtadieniai byloja apie nedidelę kasdienės atminties eroziją, bet jie tesudaro menką dalelę žymiai didesnės istorijos apie tai, kaip prigimtinės atminties vietą užima milžiniška technologinių atramų superstruktūra: pradedant abėcėle ir baigiant išmaniaisiais telefonais BlackRerry. Šios technologijos, kaupiančios informaciją už mūsų smegenų ribų, padėjo susidaryti sąlygoms, atvėrusioms pasaulio modernėjimo galimybes. Jos taip pat pakeitė ir mūsų mąstyseną, ir smegenų naudojimą.“

„...dalyvavimas prisijungusių prie interneto kultūroje reiškia, kad dabar kuriame visada esantį, bet kada surandamą, nieko nepamirštantį ir, metams bėgant, nuolatos augantį išorinėje atmintyje saugomų prisiminimų šleifą. Vis daugiau mūsų gyvenimo persikelia į internetinę erdvę, vis daugiau jo atspindžių užfiksuojama įvairiose laikmenose. Informacijos išsaugojimo būdai smarkiai keičia žmogaus vidinių ir išorinių prisiminimų santykį.“

„- Siaubingai nesuprasdami, kaip funkcionuoja atmintis, galvojome, kad jos veikla pirmiausia grįsta mechaniniu įsiminimu. Kitaip tariant, informacija į galvą kalama tol, kol ši prikišama faktų. Žmonės nesuvokė, kad atmintis – tai pirmiausia įsivaizdavimo procesas, į kurį kaskart žvelgiama iš kito taško, - sako Buzanas. – Atminties mokslas ir menas siekia išugdyti gebėjimą greitai kurti vaizdinius, susiejančius iš esmės nesugretinamas idėjas. Kūrybiškumas reiškia gebėjimą suformuoti panašias sąsajas tarp skirtingų vaizdinių, sukurti kažką naujo ir nusviesti tą kūrinį į ateitį, kad šios sąsajos taptų eilėraščiu, statiniu, šokiu arba romanu.“

„Kuo tvirčiau nauja informacija įstringa į jau žinomos informacijos audinį, tuo didesnė tikimybė ją įsiminti. Tikėtina, kad žmonės, savo galvose turintys daugiau asociacijų, ant kurių galima uždėti prisiminimus, lengviau įsimins naujus dalykus, kas savo ruožtu reiškia, kad jie daugiau žinos ir sugebės daugiau išmokti. Kuo daugiau įsimename, tuo geriau apdorojame informaciją apie pasaulį. Ir kuo geriau apdorojame informaciją apie pasaulį, tuo daugiau informacijos apie jį įsimename.“

„Be gebėjimo įsiminti, iš tiesų išmokiau smegenis atlikti žymiai daugiau: būti atidesnis ir labiau atkreipti dėmesį į supantį pasaulį. Įsiminimas galimas tik tada, kai nusprendi sąmoningai stebėti pasaulį.“

„...mūsų pasaulio suvokimas ir elgesys yra produktai to, kaip ir ką įsimename. Asmenybės esmę sudaro atminties suformuoti įpročiai , o gyvenimą kontroliuojame tiek, kiek gebame laipsniškai keisti tuos įpročius, vadinasi, kiek keičiame savo atminties raizginį."

„ Gebėjimas pastebėti humorą, įžvelgti sąsajas tarp anksčiau nesusijusių reiškinių, sukurti naujas idėjas ir jomis dalytis kultūrinėje bendrystėje – visa ši iš esmės tik žmogui būdinga veikla – priklauso nuo atminties. Dabar, kai mūsų kultūroje atminties vaidmenį erozija veikia kaip niekada sparčiai, reikia ugdyti gebėjimą įsiminti. Prisiminimai paverčia mus tuo, kas esame, į juos remiasi vertybės, jie sudaro žmogiškųjų savybių ištakas.“