Stouneris

Stouneris : romanas / John Williams. - Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2015]. - 327, [1] p.

 „Keturiasdešimt trejų metų Viljamas Stouneris sužinojo tai, ką kiti, daug jaunesni, sužinojo anksčiau už jį, kad tas kurį myli iš pradžių, nėra tas, kurį myli pabaigoj, ir kad meilė - ne pabaiga, o vyksmas, per kurį vienas žmogus stengiasi pažinti kitą.“

„Kai buvo labai jaunas, Stouneris meilę įsivaizdavo kaip savotišką absoliutą, kurį gali pasiekti, jeigu tau pasiseks; subrendęs jis veikiau sutiko, kad ji – netikros religijos dangus, į kurį reikia žiūrėti su linksmu nepasitikėjimu, atlaidžia panieka ir nejaukia nostalgija. O dabar, gyvenimo pusiaukelėje, pradėjo suprasti, kad ji – nei malonės būsena, nei iliuzija, jis regėjo ją kaip žmogaus tapsmo aktą, kaip būklę, kurią valia, protas ir širdis kuria ir niuansuoja valandėlė po valandėlės, diena po dienos.“

Atminties rūmai

Pasivaikščiojimas su Einšteinu : menas ir mokslas atsiminti viską šiais technologijų laikais / Joshua Foer. - Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2013]. - 363, [2] p.

„...dabartį interpretuojame remdamiesi praeityje išmoktais dalykais, o ankstesnės patirtys suformuoja ne tik mūsų pasaulio suvokimą, bet ir nulemia žingsnius, kuriuos galiausiai nusprendžiame žengti.“

‚Apie atmintį pernelyg dažnai kalbame tarsi apie banką, kuriame paliekame saugoti naują informaciją ir iš kurio prireikus ištraukiame senąją. Vis dėlto ta metafora neatspindi, kaip iš tiesų veikia atmintis. Atmintis visada yra su mumis, ją formuoja per mūsų pojūčius tekanti informacija, o atmintis savo ruožtu modeliuoja informaciją – taip susidaro nepertraukiama grįžtamojo ryšio kilpa. Viskas, ką matome, girdime ir užuodžiame, susiejama su viskuo, ką matėme, girdėjome ir užuodėme praeityje.“