Rodomi pranešimai su žymėmis Baltos lankos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Baltos lankos. Rodyti visus pranešimus

2016 m. birželio 21 d., antradienis

Stouneris

Stouneris : romanas / John Williams. - Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2015]. - 327, [1] p.

 „Keturiasdešimt trejų metų Viljamas Stouneris sužinojo tai, ką kiti, daug jaunesni, sužinojo anksčiau už jį, kad tas kurį myli iš pradžių, nėra tas, kurį myli pabaigoj, ir kad meilė - ne pabaiga, o vyksmas, per kurį vienas žmogus stengiasi pažinti kitą.“

„Kai buvo labai jaunas, Stouneris meilę įsivaizdavo kaip savotišką absoliutą, kurį gali pasiekti, jeigu tau pasiseks; subrendęs jis veikiau sutiko, kad ji – netikros religijos dangus, į kurį reikia žiūrėti su linksmu nepasitikėjimu, atlaidžia panieka ir nejaukia nostalgija. O dabar, gyvenimo pusiaukelėje, pradėjo suprasti, kad ji – nei malonės būsena, nei iliuzija, jis regėjo ją kaip žmogaus tapsmo aktą, kaip būklę, kurią valia, protas ir širdis kuria ir niuansuoja valandėlė po valandėlės, diena po dienos.“

2014 m. gegužės 1 d., ketvirtadienis

Pabaigos jausmas


Pabaigos jausmas : romanas / Julian Barnes. - Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, [2013]. - 155, [1] p.

Neigiantieji laiką sako: keturiasdešimt yra niekis, penkiasdešimt - pats žydėjimas, šešiasdešimt - naujas keturiasdešimtmetis ir taip toliau. Aš žinau tik tiek: yra objektyvus laikas, bet yra ir subjektyvus laikas, kai tu nešioji laikrodį su ciferblatu vidinėje riešo pusėje, prie pat tvinksinčio pulso. Ir tas asmeninis laikas, kuris yra tikrasis laikas, matuojamas tavo santykiu su praeitimi.

2012 m. vasario 18 d., šeštadienis

 Flobero papūga : romanas / Julian Barnes. - Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2011. - 269, [1] p.

"Aš gyvenu su savo knygomis: kaip agurkas marinate."

"Kai buvau dar visai jaunas, turėjau negerą nuojautą, koks bus mano gyvenimas. Tarsi šleikštus verdamo maisto kvapas, sklindantis iš ventiliatoriaus: nereikia nė ragauti, ir taip žinai, kad apsivemsi."

"Senstant širdis kaip medis numeta lapus. Ne visus vėjus žmogus atlaiko. Kiekviena diena nusineša po kelis lapus, bet būna audrų, kurios vienu šuoru nulaužia kelias šakas. Tačiau medžiai pavasarį vėl sužaliuoja, o širdis nebeatgyja niekados."