Flobero papūga : romanas / Julian Barnes. - Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2011. - 269, [1] p.
"Aš gyvenu su savo knygomis: kaip agurkas marinate."
"Kai buvau dar visai jaunas, turėjau negerą nuojautą, koks bus mano
gyvenimas. Tarsi šleikštus verdamo maisto kvapas, sklindantis iš
ventiliatoriaus: nereikia nė ragauti, ir taip žinai, kad apsivemsi."
"Senstant širdis kaip medis numeta lapus. Ne visus vėjus žmogus
atlaiko. Kiekviena diena nusineša po kelis lapus, bet būna audrų, kurios
vienu šuoru nulaužia kelias šakas. Tačiau medžiai pavasarį vėl
sužaliuoja, o širdis nebeatgyja niekados."
2012 m. vasario 18 d., šeštadienis
2012 m. sausio 6 d., penktadienis
Trys vienatvės
Trys vienatvės : novelių romanas / Romualdas Granauskas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. - 191, [1] p.
"Tai dabar, po daugelio metų, esu gudrus ir žinau, kad į visus klausimus, kuriuos žmogui iškelia gyvenimas, jis pats ir atsako. Anksčiau ar vėliau. Tik reikia gerai klausytis, kad to atsakymo nepraleistum negirdomis pro ausis. Išgirsi - ir viskas ateityje gali nueiti vienu keliu, neišgirsi - kitu."
"Žmonės sako: „Vieną dieną jam staiga atsivėrė akys.” Visi žodžiai, išskyrus vieną, šiame sakinyje teisingi: ir „vieną dieną”, ir „jam”, ir „atsivėrė akys”, o „staiga” - ne. Tiktai plyta nuo stogo gali staiga nukristi ant galvos, o žmogaus viduje tokių staigumų nebūna. Viskas ten vyksta nuolatos, be perstojo sukasi, mainosi, maišosi, pačiam žmogui dar nieko apie tai net nežinant, nejuntant, nejaučiant, gal tiktai vis tuos pačius sapnus sapnuojant, gal tiktai sutemų valandą apimant vis tam pačiam lengvam nerimui ar liūdnumui, norui pasėdėti kur nors vienam, trokštant ramybės, nors tai kaip tik ir nėra joks ramybės troškimas, o atvirkščiai -dar nesuvoktas, nesuprastas noras kažkur eiti, veržtis, siekti, veikti, kad tik nebebūtų taip kaip užvakar ir vakar, kaip yra kiekvieną dieną ir kaip bus rytoj ir poryt. Tartum kažkur veržtumeis nuo savo paties ramios ateities, kurią anksčiau taip džiaugdamasis pasirinkai. Ir tik tada, kai tuos savo neaiškius troškimus ir nuo savęs paties paslėptus norus gali jau įvardyti žodžiais, - tik tada tau ima atrodyti, kad viskas atėjo staiga, nelauktai ir netikėtai. Kol dar nėra žodžių - nėra ir supratimo. Visi mes priklausomi nuo žodžių. Ir pirmiausia - nuo tų, kuriuos patys sau pasakom. Pasakei, įvardijai - ir viskas, nebegali jau nei atšaukti, nei užmiršti, nei apsimesti, jog niekada jų neištarei."
"Tai dabar, po daugelio metų, esu gudrus ir žinau, kad į visus klausimus, kuriuos žmogui iškelia gyvenimas, jis pats ir atsako. Anksčiau ar vėliau. Tik reikia gerai klausytis, kad to atsakymo nepraleistum negirdomis pro ausis. Išgirsi - ir viskas ateityje gali nueiti vienu keliu, neišgirsi - kitu."
"Žmonės sako: „Vieną dieną jam staiga atsivėrė akys.” Visi žodžiai, išskyrus vieną, šiame sakinyje teisingi: ir „vieną dieną”, ir „jam”, ir „atsivėrė akys”, o „staiga” - ne. Tiktai plyta nuo stogo gali staiga nukristi ant galvos, o žmogaus viduje tokių staigumų nebūna. Viskas ten vyksta nuolatos, be perstojo sukasi, mainosi, maišosi, pačiam žmogui dar nieko apie tai net nežinant, nejuntant, nejaučiant, gal tiktai vis tuos pačius sapnus sapnuojant, gal tiktai sutemų valandą apimant vis tam pačiam lengvam nerimui ar liūdnumui, norui pasėdėti kur nors vienam, trokštant ramybės, nors tai kaip tik ir nėra joks ramybės troškimas, o atvirkščiai -dar nesuvoktas, nesuprastas noras kažkur eiti, veržtis, siekti, veikti, kad tik nebebūtų taip kaip užvakar ir vakar, kaip yra kiekvieną dieną ir kaip bus rytoj ir poryt. Tartum kažkur veržtumeis nuo savo paties ramios ateities, kurią anksčiau taip džiaugdamasis pasirinkai. Ir tik tada, kai tuos savo neaiškius troškimus ir nuo savęs paties paslėptus norus gali jau įvardyti žodžiais, - tik tada tau ima atrodyti, kad viskas atėjo staiga, nelauktai ir netikėtai. Kol dar nėra žodžių - nėra ir supratimo. Visi mes priklausomi nuo žodžių. Ir pirmiausia - nuo tų, kuriuos patys sau pasakom. Pasakei, įvardijai - ir viskas, nebegali jau nei atšaukti, nei užmiršti, nei apsimesti, jog niekada jų neištarei."
2011 m. rugpjūčio 16 d., antradienis
Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija
Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija : [romanas] / Mary
Ann Shaffer, Annie Barrows. - Vilnius : Versus aureus, [2010]. - 333,
[1] p.
"Kuo man patrauklus knygų skaitymas - kažkas sudomina pačia knyga, tas kažkas smulkmenėle nuveda prie kitos knygos, o dar kažkas - dar prie kitos. Kaip geometrinė progresija - tarytum niekada nesibaigs, ir dėl vienintelės priežasties - dėl gryno malonumo."
"Tada stebėjausi, ir vis dar stebiuosi, kad tiek daug žmonių atklysta į knygynus ir ieško patys nežino ko - jie tenori apsidairyti vildamiesi pamatyti knygą, kuri juos patrauktų. Ir tada, kadangi jie pernelyg protingi, kad pasikliautų leidėjų reklama, klausia knygyno pardavėjo trijų dalykų: 1) apie ką ji? 2) ar skaitėte ją? 3) ar patiko?"
"Man labai patinka lankytis knygynuose ir bendrauti su knygų pardavėjais - iš tikro yra ypatinga žmonių rūšis. Blaiviai mąstantis asmuo neis dirbti į knygyną už tokią menką algą; ir joks protingas žmogus nelaikys knygyno, nes jis neša tokį menką pelną. Taigi juos tai daryti skatina meilė skaitytojams ir skaitymui - kaip ir troškimas savo rankomis pačiupinėti naują knygą."
"Neįsivaizduoju nieko vienišiau kaip leisti visą likusį gyvenimą su žmogumi, su kuriuo negali pasikalbėti, arba, dar blogiau, su kuriuo negali patylėti."
"<…> humoras yra geriausias būdas nepakeliama paversti pakeliama"
"Kuo man patrauklus knygų skaitymas - kažkas sudomina pačia knyga, tas kažkas smulkmenėle nuveda prie kitos knygos, o dar kažkas - dar prie kitos. Kaip geometrinė progresija - tarytum niekada nesibaigs, ir dėl vienintelės priežasties - dėl gryno malonumo."
"Tada stebėjausi, ir vis dar stebiuosi, kad tiek daug žmonių atklysta į knygynus ir ieško patys nežino ko - jie tenori apsidairyti vildamiesi pamatyti knygą, kuri juos patrauktų. Ir tada, kadangi jie pernelyg protingi, kad pasikliautų leidėjų reklama, klausia knygyno pardavėjo trijų dalykų: 1) apie ką ji? 2) ar skaitėte ją? 3) ar patiko?"
"Man labai patinka lankytis knygynuose ir bendrauti su knygų pardavėjais - iš tikro yra ypatinga žmonių rūšis. Blaiviai mąstantis asmuo neis dirbti į knygyną už tokią menką algą; ir joks protingas žmogus nelaikys knygyno, nes jis neša tokį menką pelną. Taigi juos tai daryti skatina meilė skaitytojams ir skaitymui - kaip ir troškimas savo rankomis pačiupinėti naują knygą."
"Neįsivaizduoju nieko vienišiau kaip leisti visą likusį gyvenimą su žmogumi, su kuriuo negali pasikalbėti, arba, dar blogiau, su kuriuo negali patylėti."
"<…> humoras yra geriausias būdas nepakeliama paversti pakeliama"
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)