Skaitymai minutėmis

Skaitymai minutėms : mintys iš knygų ir laiškų / Hermann Hesse. - Kaunas : A. Adamonytės firma "Trigrama", [2001]. - 319, [1] p. 

"Kuo arčiau vienas kito būna žmonės, tuo sunkiau vienas kitą pažįsta."

"Nekęsdami kokio nors žmogaus, mes jame nekenčiame kažko, kas tūno mumyse pačiuose. Tai, ko nėra mumyse pačiuose, mūsų nejaudina."

"Laimė tėra tada, kai nieko nereikalaujame iš rytojaus, o iš šiandienos su dėkingumu priimame tai, ką ji pasiūlo, tačiau stebuklų valanda išmuša nuolat."

"Kai iš apniukusio dangaus į niūrią gatvelę krenta saulės spindulys, tuomet vis tiek, kur jis pataiko: į butelio šukę, gulinčią ant žemės, suplėšytą plakatą ant sienos ar šviesios vaiko galvelės linus, - jis neša šviesą, burtus, jis perkeičia ir nuskaistina"

Nykstantys pavidalai

Nykstantys pavidalai : romanas / Jodi Picoult. - Vilnius : Alma littera, 2008. - 486, [2] p.

"Negali gyventi šiame pasaulyje, nepalikdamas jame dalelės savęs. Yra betoninėmis plytelėmis grįstų takų, pavyzdžiui, kreditinių kortelių čekių, darbo kalendorių ir pažadų, kuriuos kažkam davei. Yra nematomų pėdsakų, sakykim, pirštų antspaudų, kurie lieka nematomi, nebent žinai, kaip juos surasti. Bet netgi jei viso to nebūtų, vis tiek dar lieka kvapas. Kiekvienas gyvename savojo kvapo debesyje, kuris juda kartu su mumis, - nesvarbu, ar tikriname elektroninio pašto dėžutę, ar bėgiojame, ar stumiame sugedusį automobilį. Kiekvieną akimirką prarandame odos ląsteles, - keturiasdešimt tūkstančių per minutę, - kurios sukelia kvapų sroves nuo mūsų pirštų galiukų iki smakro."

"Kai laukiesi, negali galvoti apie nieką kitą, tik apie tai, kada pagaliau susigrąžinsi savo kūną; bet kai pagimdai, staiga suvoki, jog svarbiausioji tavo dalis dabar egzistuoja atskirai, atskilusi nuo tavęs ir rizikuoja patirti įvairiausių pavojų ir netgi pradingti, tad likusią gyvenimo dalį praleidi stengdamasi sugalvoti, kaip išlaikyti ją kuo arčiau savęs, kad galėtum bent kiek nusiraminti. Būnant mama tai ir yra keisčiausia: kol neturi kūdikio, net nesuvoki, kaip tau jo trūko."

Jurgio Gimberio Papashos testamentas

 Papashos testamentas : [humoreskos] / Jurgis Gimberis. - Kaunas : Jotema, [2008]. - 157, [2] p.

"Kuo skiriasi partijos? Atsakymą galima rasti vaikystėje, kai žaizdavom „policininkus ir vagis” arba „rusus ir vokiečius” Šančiuose po karo. Vieni policininkai - kiti vagys, paskui  keisdavomės, jei kam nusibosdavo."

"Politikuodami visi žino, kaip nereikia daryti, bet beveik niekas nežino, ką daryti reikia. Vieni žiūri į Tėvynę kaip į „istorijos objektą ir istorinį subjektą”, kiti - kaip į melžiamą karvę. Pastatyk save į jų vietą ir nepajusi, kaip imsi žįsti ir pasakoti istorijas."

"Gyvenimas pats savaime nėra nei nelaimė, nei katastrofa. Tik žiūrėdamas per kasdienybės džiungles šito nematai."

"Smegenys ir siela gali apdulkėti. Nors  ir atrodo, kad nėra pro kur."